BUVAU LIUDININKAS, KAI…

Posted By on January 22, 2024

Kaip iškalbingai pasimetė litearatūrinėje radio laidoje seserys Kačkutės, išgirdusios klausimą dėl Jurgos Ivanauskaitės, Kristinos Sabaliauskaitės, Undinės Radzevičiūtės… Tikrai akyse suglumsta vertybiškai suvedžiotas, indoktrinacijai it neišgydomai ligai neatsparus stotas, savo tapatybę paslėpęs po aprobacinės galios štampų duknine; faktiškai prisipažino ir sesutės, ir visos laidos kvartetas, kokiom apgailėtinom kanoninėm jėgom priklauso, tai yra ištikimauja joms, nes oficialiai kultivuojamame lauke proveržiškųjų prozininkių trijulės nėra; jie patvirtino (to nenorėdami) lituanistinės literatūrologijos supūliavimo, paskutiniosios stadijos agoniją; mat transgresyvūs kūrybos balsai, kurie, natūralu, įdomūs žmonijai, deja, gali būti/yra marginalizuojami nusinešiojusių dvariškių klikos Lietuvoje, aklą savo prioritetų bejėgiškumą užvakavusiame, profesionalais pasivadinusių ordų (tiktų – orkų) mafijizme; etnostalinistinio kriteriono klimatas šiuo požiūriu lituanocentristikoje nuo pat pokario nepakitęs; embargas, uždėtas žmogaus vaizdavimo natūralumui, prilygsta pseudoklasikos normų įšalui ir juokingiems susiviršūninusių vidutinybių klono reliktams.

2024 sausio pradžia

About the author

Comments

Leave a Reply